Persikėliau į Nyderlandus prieš kelerius metus. Naujas miestas, naujas tempas, naujos taisyklės. Iš pradžių viskas atrodė įdomu. Vėliau pastebėjau, kad dienos pradėjo plaukti viena į kitą be aiškių ribų.
Rytas — telefonas. Diena — sėdėjimas ir greiti sprendimai. Vakaras — vėl ekranas. Valgymas — kada išeina. Miegas — kada išeina. Nieko blogo nevyko, tiesiog dingo jausmas, kad aš valdau ritmą.
Kaip prasidėjo stebėjimas
Vieną vakarą tiesiog užsirašiau, ką dariau per dieną. Ne planą, o faktą. Pamačiau, kiek mažai buvo pauzių, kiek daug ekranų ir kiek nereguliarus buvo valgymas. Tai buvo ne kaltinimas, o aiškus vaizdas.
Tada pradėjau keisti po vieną dalyką. Pirmiausia — vakaro telefoną. Paskui — valgymo laiką. Tada — daugiau daržovių. Kiekvienas pakeitimas buvo mažas ir realistiškas.
Kodėl Briellen
Vardas man asocijuojasi su ramybe ir švara. Jis neturi griežtos reikšmės — tiesiog skamba taip, kaip norėjau, kad skambėtų šis kampelis.
Rašau lietuviškai, nes šia kalba man lengviausia galvoti apie kasdienius dalykus. Ji turi intymumą, kurio man reikia.
Ką rasite čia
Stebėjimus, eksperimentus ir tai, kas man veikė. Jokių programų, jokių pažadų. Tik praktiniai užrašai apie maistą, pauzes, ritmą ir vakarus.
Jei kuris nors tekstas paskatins jus pabandyti vieną mažą dalyką — to ir užtenka.
Didžiausi pokyčiai dažnai ateina iš to, ką kartojame, kai niekas nežiūri.
— Kelvin